Lietuvos verslo kraštovaizdyje formuojasi vis aiškesnė dichotomija – Vilnius kaip finansų ir startuolių centras, Kaunas kaip technologijų ir gamybos širdis. Tačiau šis geografinis specializacijos padalijimas nebūtinai reiškia, kad miestai turėtų vystytis izoliuotai. Priešingai, Kauno technologijų klasterio sukaupta patirtis gali tapti vertingu šaltiniu Vilniaus startuolių ekosistemai, ieškančiai naujų augimo krypčių ir gilesnio technologinio pagrindo.
Pastaraisiais metais Vilniaus startuolių bendruomenė išgyvena intensyvų augimą, tačiau kartu susiduria ir su specifiniais iššūkiais. Talentų trūkumas, ypač technologijų srityje, kapitalo koncentracija ankstyvose verslo stadijose, o taip pat riboti ryšiai su tradicinėmis pramonės šakomis formuoja kontekstą, kuriame Kauno patirtis gali pasiūlyti netikėtų sprendimų.
Kauno technologijų klasterio fenomenas: ko galima pasimokyti
Kauno technologijų klasteris neatsitiktinai tapo vienu iš sėkmingiausių Baltijos šalyse. Jo formavimasis rėmėsi keliais fundamentaliais principais, kurie šiandien gali būti adaptuoti ir Vilniuje. Pirmiausia, tai glaudus akademinio, verslo ir viešojo sektorių bendradarbiavimas, kuris čia nėra vien deklaracijos lygmens reiškinys, o realus kasdienės veiklos elementas.
Kauno modelyje ypač svarbus vaidmuo tenka universitetams – ne tik kaip žinių generatoriams, bet ir kaip tiltams tarp fundamentalių tyrimų ir praktinio taikymo. KTU, LSMU ir kiti aukštieji mokyklai aktyviai dalyvauja startuolių inkubavimo procesuose, teikia ne tik žinias, bet ir infrastruktūrą, tyrėjų kompetencijas bei ilgalaikę paramą.
Antrasis svarbus elementas – specializacijos kultūra. Kaunas nesiekė tapti „visko po truputį” centru, o koncentravosi į konkrečias sritis: biotechnologijas, informacijos technologijas, pažangius gamybos sprendimus. Ši fokusavimo strategija leido sukaupti kritinę masę, pritraukti tarptautinius partnerius ir formuoti atpažįstamą kompetencijų profilį.
Vilniaus startuolių ekosistemos dabartinė situacija ir trūkumai
Vilniaus startuolių ekosistema pastarąjį dešimtmetį demonstravo impozantų augimą. Sostinėje veikia per 200 technologijų startuolių, čia įsikūrę daugelis rizikos kapitalo fondų, o „Vinted” sėkmė tapo tarptautiniu Lietuvos technologijų sektoriaus vizitine kortele. Tačiau šis augimas atskleidė ir sistemines problemas, kurias sprendžiant Kauno patirtis gali pasiūlyti vertingų įžvalgų.
Viena akivaizdžiausių problemų – talentų deficitas. Nors Vilnius pritraukia geriausius šalies specialistus, startuolių poreikiai auga sparčiau nei darbuotojų pasiūla. Ypač trūksta vidutinio lygio programuotojų, duomenų analitikų ir produktų vadybininkų. Šią problemą dar labiau komplikuoja tai, kad daugelis Vilniaus startuolių konkuruoja dėl tų pačių talentų, nes jų veiklos sritys dažnai persidengia.
Kita reikšminga problema – kapitalo koncentracija ankstyvose stadijose. Nors seed ir pre-seed investicijų Vilniuje gausu, Series A ir vėlesnių raundų finansavimas dažnai reikalauja kreiptis į užsienio fondus. Tai reiškia, kad daugelis perspektyvių startuolių priversti keisti buveinę ar bent jau reikšmingą dalį veiklos perkelti į kitus miestus.
Trečiasis iššūkis – riboti ryšiai su tradicinėmis pramonės šakomis. Vilniaus startuoliai dažnai orientuojasi į globalius B2C ar B2B SaaS sprendimus, tačiau mažai bendradarbiauja su vietinėmis įmonėmis. Tai riboja tiek finansavimo galimybes, tiek praktinio produktų testavimo ir tobulinimo perspektyvas.
Technologijų perdavimo mechanizmai: Kauno recepto adaptavimas
Vienas iš Kauno klasterio stipriausių aspektų – efektyvūs technologijų perdavimo mechanizmai tarp akademinio ir verslo sektorių. Šie mechanizmai galėtų būti sėkmingai adaptuoti Vilniuje, atsižvelgiant į sostinės specifiką.
Kaune veikiantys technologijų perdavimo centrai ne tik tarpininkauja tarp tyrėjų ir verslininkų, bet ir aktyviai formuoja bendradarbiavimo kultūrą. Jie organizuoja reguliarius „technology scouting” renginius, kuriuose akademikai pristato savo tyrimų rezultatus verslo atstovams, o pastarieji artikuliuoja savo technologinius poreikius.
Vilniuje tokių iniciatyvų galėtų imtis ne tik universitetai, bet ir startuolių akceleratoriai bei rizikos kapitalo fondai. Praktiškai tai galėtų reikšti mėnesinius „tech-to-market” renginius, kuriuose VU, VGTU ir kitų aukštųjų mokyklų tyrėjai pristatytų savo darbus startuolių bendruomenei. Svarbu, kad tokie renginiai būtų orientuoti ne į abstrakčius mokslinius pranešimus, o į konkrečius komercializavimo sprendimus.
Kitas svarbus elementas – bendros laboratorijos ir tyrimų infrastruktūros kūrimas. Kaune tokios iniciatyvos jau veikia – pavyzdžiui, „Santaka” slėnis siūlo startuoliams prieigą prie brangios tyrimų įrangos. Vilniuje panašus modelis galėtų būti plėtojamas „Sunrise Valley” teritorijoje, kur jau yra sukaupta kritinė technologijų įmonių masė.
Sektorinės specializacijos strategijos ir nišų identifikavimas
Kauno sėkmė iš dalies grindžiama aiškia sektorine specializacija. Vilnius, turėdamas didesnes ir įvairesnes išteklius, gali sau leisti platesni specializacijos spektrą, tačiau vis tiek turėtų identifikuoti prioritetines sritis, kuriose gali pasiekti tarptautinį konkurencingumo lygį.
Fintech sektorius jau tapo viena iš Vilniaus vizitinių kortelių, tačiau jo potencialas dar nėra iki galo išnaudotas. Sostinėje veikiančių bankų, draudimo bendrovių ir kitų finansų institucijų koncentracija sudaro puikias sąlygas fintech startuoliams testuoti ir tobulinti savo sprendimus. Svarbu, kad šis bendradarbiavimas būtų sistemingas – galėtų veikti specialus fintech inkubatorius, kuriame startuoliai turėtų prieigą ne tik prie finansavimo, bet ir prie realių klientų duomenų bei grįžtamojo ryšio.
Kita perspektyvi sritis – e-sveikatos sprendimai. Vilniuje koncentruojasi didžioji dalis Lietuvos sveikatos priežiūros institucijų, o tai sudaro idealias sąlygas medicinos technologijų startuoliams. Tačiau šiai sričiai reikalingas specifinis reguliavimo palaikymas ir ilgalaikės partnerystės su sveikatos priežiūros įstaigomis.
Trečioji sritis, kurioje Vilnius galėtų formuoti tarptautinį konkurencingumą – EdTech sprendimai. Sostinėje veikiantys universitetai, mokyklos ir švietimo institucijos galėtų tapti natūraliu testavimo poligonu švietimo technologijų startuoliams. Be to, Lietuvos patirtis digitalizuojant švietimą COVID-19 pandemijos metu suteikė vertingų žinių, kurios galėtų būti komercionalizuotos.
Infrastruktūros ir ekosistemos sinergijos kūrimas
Kauno klasterio sėkmė neatsiejama nuo gerai suplanuotos fizinės infrastruktūros ir ekosistemos dalyvių sinergijos. Vilnius, turėdamas didesnius išteklius, gali šioje srityje siekti dar ambicingesnių tikslų.
Pirmiausia, būtina formuoti aiškų startuolių geografinį centrą. Nors „Sunrise Valley” jau atlieka šį vaidmenį, jo plėtra turėtų būti labiau koordinuota ir orientuota į ekosistemos poreikius. Čia turėtų koncentruotis ne tik startuolių biurai, bet ir akceleratoriai, rizikos kapitalo fondai, specializuoti teisės ir apskaitos paslaugų teikėjai, taip pat universitetų atstovybės.
Svarbus infrastruktūros elementas – bendradarbystės erdvės, kurios skatintų spontanišką įvairių sektorių atstovų bendravimą. Kaune tokias erdves sėkmingai formuoja „Technopolis” ir kiti technologijų parkai. Vilniuje galėtų veikti dar didesni ir įvairesni bendradarbystės centrai, kuriuose šalia startuolių įsikurtų ir tradicinio verslo atstovai, investuotojai, akademikai.
Kitas svarbus aspektas – transporto ir logistikos infrastruktūra. Vilniaus privalumas – tarptautinis oro uostas ir gerai išvystyta transporto sistema – turėtų būti maksimaliai išnaudojamas pritraukiant tarptautinius partnerius ir investuotojus. Galėtų veikti specialūs „business shuttle” maršrutai, jungiančius oro uostą su pagrindiniais verslo centrais.
Tarptautinio bendradarbiavimo modeliai ir partnerysčių plėtra
Kauno technologijų klasteris aktyviai plėtoja tarptautinius ryšius, ir ši patirtis gali būti vertinga Vilniaus startuolių ekosistemai. Tačiau sostinė, turėdama didesnes diplomatines ir verslo galimybes, gali siekti dar platesnio tarptautinio bendradarbiavimo.
Viena iš perspektyviausių krypčių – partnerystės su Šiaurės šalių startuolių ekosistemomis. Helsinkis, Stokholmas ir Kopenhaga turi gilias fintech, cleantech ir biotech tradicijas, o Vilnius galėtų tapti šių miestų „extended hub” Rytų Europoje. Praktiškai tai galėtų reikšti bendrus akceleravimo projektus, investuotojų mainų programas ir bendrų rinkų plėtros iniciatyvas.
Kita svarbi kryptis – ryšiai su Varšuva ir Berlynu. Šie miestai formuoja sparčiai augančias startuolių ekosistemas ir galėtų tapti natūraliais Vilniaus partneriais plėtojant Vidurio ir Rytų Europos technologijų koridorių. Čia ypač perspektyvūs galėtų būti B2B sprendimai, orientuoti į šio regiono specifinių problemų sprendimą.
Trečioji kryptis – ryšiai su JAV ir Azijos rinkomis. Vilniaus startuoliai jau dabar aktyviai veikia šiose rinkose, tačiau trūksta sisteminės paramos. Galėtų veikti specialūs „market entry” akceleratoriai, kurie padėtų startuoliams prisitaikyti prie skirtingų rinkų reikalavimų ir rasti vietinius partnerius.
Ateities vizija: kai du miestai formuoja vieną ekosistemą
Žvelgiant į ateitį, Vilniaus ir Kauno startuolių ekosistemų plėtra nebūtinai turėtų būti suvokiama kaip konkurencija nulinės sumos žaidime. Priešingai, šių miestų komplementarūs pranašumai gali formuoti unikalų Lietuvos technologijų ekosistemos modelį, kuris būtų didesnis nei atskirų dalių suma.
Vilnius, išlaikydamas savo vaidmenį kaip finansų ir startuolių centras, galėtų labiau orientuotis į ankstyvų stadijų startuolius, rizikos kapitalo pritraukimą ir tarptautinių rinkų plėtrą. Tuo tarpu Kaunas galėtų specializuotis į vėlesnių stadijų technologijų kompanijas, gamybos sprendimus ir giliųjų technologijų komercionalizavimą.
Tokiam modeliui reikalinga ne tik verslo lygio koordinacija, bet ir valstybės politikos palaikymas. Transporto infrastruktūros gerinimas tarp miestų, bendros mokesčių lengvatos technologijų sektoriui, koordinuotos švietimo sistemos reformos – visa tai galėtų sustiprinti abiejų miestų pozicijas.
Praktiškai tai galėtų reikšti, kad Vilniuje įsteigtas startuolis natūraliai pereitų prie Kauno partnerių, kai jam prireiktų gamybos pajėgumų ar specializuotų tyrimų. O Kaune sukurtos technologijos būtų komercionalizuojamos per Vilniaus finansų ir rinkodaros kompetencijas. Toks modelis jau dabar veikia kai kuriose srityse, tačiau galėtų tapti daug sistemišesnis ir efektyvesnis.
Galiausiai, Kauno technologijų klasterio patirtis rodo, kad sėkmingas ekosistemos formavimas reikalauja ne tik finansinių išteklių, bet ir kantrybės, nuoseklumo bei tikėjimo ilgalaikėmis partnerystėmis. Vilniaus startuolių bendruomenė, mokydamasi iš Kauno sėkmių ir klaidų, gali formuoti dar brandesnį ir tvaresnį augimo modelį, kuris taptų pavyzdžiu kitiems Rytų Europos miestams.
