Kai verslas nusprendžia, kad pelnas – ne vienintelis tikslas
Kaunas visada turėjo tą ypatingą energiją – miestas, kuris nenori stovėti vietoje. Ir jei anksčiau apie Kauno verslą kalbėdavome daugiausia per skaičius, apyvartas ir plėtros planus, tai pastaraisiais metais čia vyksta kažkas įdomesnio. Vietiniai verslininkai pradėjo žiūrėti į savo veiklą kitaip – ne tik kaip į pajamų šaltinį, bet ir kaip į įrankį, kuriuo galima realiai pakeisti aplinką.
Tai nėra koks nors mados reikalas ar PR triukas. Bent jau ne visada.
Kas iš tikrųjų vyksta gatvėse
Paimkime Vilijampolę. Dar prieš kelerius metus tai buvo rajonas, apie kurį kauniečiai kalbėdavo su tam tikra atsiprašančia grimasėle. Dabar ten atidaromos kavinės, dirbtuvės, socialiniai projektai – ir už daugelio jų stovi ne dideli korporatyviniai pinigai, o vietiniai žmonės, kurie tiesiog nusprendė investuoti į savo kaimynystę.
Panašiai veikia ir kelios verslo asociacijos, kurios pastaruoju metu tapo žymiai aktyvesnės. Jos organizuoja ne tik tinklaveiką tarpusavyje, bet ir jungiasi prie miesto iniciatyvų – remia jaunimo užimtumo programas, prisideda prie viešųjų erdvių atnaujinimo, padeda socialiai pažeidžiamoms grupėms įsitvirtinti darbo rinkoje.
Vienas iš ryškesnių pavyzdžių – kaip kelios dešimtys smulkių verslininkų susibūrė ir ėmė finansuoti profesinio orientavimo programas moksleiviams iš nepasiturinčių šeimų. Ne per fondus, ne per biurokratines struktūras – tiesiog susitarė tarpusavyje ir pradėjo veikti.
Kodėl tai veikia būtent dabar
Manau, čia susijungia kelios priežastys. Pirma, po pandemijos daug verslininkų peržiūrėjo prioritetus. Kai viskas sustojo, paaiškėjo, kad bendruomenė – tai ne abstraktus žodis, o labai konkretus dalykas, nuo kurio priklauso ir tavo verslo išlikimas.
Antra, Kaune susiformavo tam tikra kritinė masė žmonių, kurie grįžo iš užsienio arba tiesiog nusprendė čia kurti, o ne emigruoti. Jie atsivežė kitokį požiūrį į tai, kaip verslas gali egzistuoti mieste.
Ir trečia – o gal tai svarbiausia – atsirado keletas lyderių, kurie nebijo kalbėti viešai apie tai, kad verslas turi socialinę atsakomybę. Ne kaip apie pareigą, o kaip apie natūralią verslo egzistavimo dalį.
Tai, ką norisi pasakyti pabaigoje
Nenoriu idealizuoti situacijos. Yra verslininkų, kurie į visa tai žiūri skeptiškai, yra projektų, kurie pradėti su entuziazmu ir tyliai užgeso. Socialinis verslas Kaune dar tik ieško savo formos.
Bet kažkas tikrai juda. Ir tai juda ne todėl, kad kažkas taip liepė ar kad atsirado koks nors finansavimas iš Briuselio. Juda todėl, kad žmonės pradėjo suprasti paprastą dalyką – miestas, kuriame gerai gyventi, yra ir miestas, kuriame gerai verstis. Tai ne altruizmas. Tai tiesiog logika, kuriai prireikė šiek tiek laiko, kad įsigalėtų.
O Kaunas, kaip visada, daro viską savaip – su trupučiu užsispyrimo ir be per daug triukšmo.
